• Centro poliklinika
• Psichiatrijos dienos stacionaras
• Atgal

Psichiatrijos dienos stacionaras

VšĮ Centro poliklinikoje 2012 m. įkurtas Psichiatrijos dienos stacionaras. Lankytojų patogumui įrengti modernūs liftai, pritaikyti neįgaliesiems. Siekiami tikslai – geri personalo ir pacientų santykiai, maksimalus užimtumas pagal galimybes ir poreikius psichosocialinės reabilitacijos principu, minimaliai varžantis rėžimas, adekvatus medikamentinis gydymas, šeimos įjungimas į gydymo programą.

Pacientai, norintys gydytis Psichiatrijos dienos stacionare, gali registruotis telefonu (8 5) 213 9373 ar kreiptis į Psichiatrijos dienos stacionarą, darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Pacientai priimami iš visos Lietuvos gydymo įstaigų. Atvykstant reikia su savimi turėti:

• asmens dokumentą;
• sveikatos draustumą patvirtinantį dokumentą (darbo biržos, neįgalumo pažymėjimą);
• apylinkės psichiatro, psichiatrijos stacionare gydžiusio gydytojo ar bendrosios praktikos gydytojo siuntimą.

Psichiatrijos dienos stacionare teikiamos nemokamos (kompensuojamos iš PSDF) ir mokamos psichinės sveikatos priežiūros paslaugos.

Psichiatrijos dienos stacionare gydomi pacientai dėl įvairių psichikos sutrikimų:

• organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai (demencija sergant Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis: ŽIV, Parkinsono liga, Huntingtono liga, Creutzfeldt-Jakobo, Picko liga ir kt.);
• psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, medikamentus, narkotines medžiagas);
• šizofrenija, šizotipinis sutrikimas ir kliedesiniai sutrikimai, šizoafektiniai sutrikimai, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai;
• nuotaikos (afektiniai) sutrikimai (manijos epizodai, bipoliniai afektiniai sutrikimai, depresijos epizodai, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatiniai nuotaikos sutrikimai ir kiti nuotaikos sutrikimai);
• neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (fobiniai nerimo sutrikimai, kiti nerimo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas, reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai, disociaciniai (konversiniai) sutrikimai, kiti neuroziniai sutrikimai);
• elgesio sutrikimų sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir fiziniais faktoriais (neorganiniai miego sutrikimai, valgymo sutrikimai, seksualinės funkcijos sutrikimai, nesusiję su organiniu sutrikimu ar liga, pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimai, piktnaudžiavimas priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis);
• suaugusiojo asmenybės ir elgesio sutrikimai (asmenybės sutrikimai, įpročių ir potraukių sutrikimai, lyties tapatumo sutrikimai, seksualinio pasirinkimo sutrikimai);
• protinis atsilikimas;
• psichologinės raidos sutrikimai;
• elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. 

Paslaugas teikia specialistų komanda:

• gydytojas psichiatras;
• gydytojas dietologas;
• psichologas;
• psichoterapeutas;
• dailės terapeutas;
• judesio terapeutas;
• muzikos terapeutas;
• socialinis darbuotojas;
• psichikos sveikatos slaugytojas;
• ergoterapeutas.

 
Psichiatrijos dienos stacionare teikiamos paslaugos:

• Gydytojo psichiatro. Gydytojas psichiatras kalbėdamas su ligoniu surenka psichiatrinę anamnezę, įvertina klinikinę psichikos būseną, esant galimybei, surenka objektyvią anamnezę iš palydovų, diagnozuoja psichikos ligas, paskiria psichologinius tyrimus, o esant reikalui ir kitų sričių specialistų konsultacijas, sudaro gydymo planą, skiria ir kontroliuoja gydymą, išrašo vaistus ir nurodo kaip juos vartoti, konsultuoja šeimos narius apie elgesį su psichikos pacientu, informuoja apie gydymą psichotropiniais preparatais, paaiškina kaip elgtis ūmių psichozinių būklių atvejais, pataria sveikatos išsaugojimo, gerinimo, darbo ir gyvenimo klausimais.
  
  
• Gydytojo dietologo. Gydytojas dietologas suteikia kvalifikuotą informaciją, skiria dietinį gydymą sergantiems valgymo sutrikimais, nutukusiems pacientams, vartojantiems antipsichotinius vaistus. Kalbėdamas su ligoniu, surenka maitinimosi anamnezę, įvertina asmens mitybą (įmitimą), apskaičiuoja asmens maistinių medžiagų bei energijos poreikius atsižvelgiant į fiziologinius, patofiziologinius pokyčius, įvertina laboratorinių tyrimų rezultatus, parengia tinkamo maitinimosi, dietinio gydymo planą, paskiria tinkamą dietinį gydymą, parenka maitinimosi būdą, parengia kasdieninius, planinius ir individualius valgiaraščius, įvertina dietinio gydymo veiksmingumą, supažindina su dietinio gydymo principais pacientus bei jų šeimų narius, prižiūri paciento dietinį gydymą, parengia maitinimosi rekomendacijas, atsižvelgiant į asmens fiziologinę būklę, socialinę padėtį, moko pacientus ir jų artimuosius. PDS stacionare planuoja ir skiria individualią mitybą, konsultuoja pacientus visą stacionarinį gydymo laikotarpį, stebi jų mitybinę būklę.
  
  
• Psichodiagnostikos. Psichodiagnostika – tai pažintinių procesų (dėmesio, atminties, mąstymo bei intelekto (Vekslerio skale – WAIS-III, WASI)), asmenybės ir psichoemocinės būklės psichologinis įvertinimas.
  
  
• Individualios psichologo / psichoterapeuto konsultacijos. Individualios psichoterapijos tikslas yra padėti žmogui suvokti jo vidinius ir išorinius konfliktus, iškylančias problemas ir siekti giluminių, asmenybinių pokyčių gyvenime.
  
  Psichoterapija rekomenduojama, jei vargina:
  
  
  • įvairūs simptomai – baimė, nerimas, depresija, ligos, kurių priežasčių gydytojai neranda;
  • charakterio bruožai;
  • tarpasmeninių santykių problemos;
  • sunkumai darbinėje veikloje;
  • nepasitikėjimas savimi;
  • sunki gyvenimo situacija ar liga;
  • nuolatinės nemalonios situacijos.

  
  Psichoterapija tai dviejų žmonių – paciento ir psichoterapeuto pokalbis, kurio metu daug dėmesio skiriama kasdieniniams išgyvenimams, jausmams ir jų raiškai. Psichodinaminėje psichoterapijoje ypatingas dėmesys  yra skiriamas praeities įvykių, o ypač pirmųjų santykių su artimaisiais žmonėmis analizavimui, nes ši patirtis turi nemažai įtakos dabartiniam gyvenimui.

  Bendraujant tarp paciento ir psichoterapeuto užsimezga ryšys, kuris yra svarbus keitimosi procesui.  Jame atsikartoja paciento bendravimo ypatumai, išryškėja įvairūs asmenybės bruožai, kurie daro įtaką tarpasmeniniams santykiams kasdieniniame gyvenime. Ir čia galima saugiai juos nagrinėti ir bandyti keisti.

  Psichoterapijos trukmė priklauso nuo daugelio sąlygų ir asmeninių paciento savybių bei nuo pačios psichoterapijos rūšies.  Įprasta psichoterapinės konsultacijos (sesijos) trukmė 45–50 min.

• Grupinės psichoterapijos. Psichoterapeutas vienu metu dirba su pacientų grupe, seansas trunka apie 1–1,5 val. Taikoma esant darbo, santuokos ar šeimos problemoms, tarpasmeninių santykių sunkumams, savivertės stokos, įvairių krizių, traumų: netekčių, sunkių ligų bei emocinių sutrikimų atvejais. Grupėje yra galimybė vaizdžiau analizuoti žmogaus kasdienius santykius, aptarti, sužinoti kitų grupės dalyvių jausmus, mintis apie savo elgesį. Gydymo metu įgytus naujus elgesio būdus galima greičiau pritaikyti kasdieniame gyvenime. Visas grupės gyvenimas tampa gydomuoju veiksniu.
  
  
• Šeimų konsultavimo. Kiekvienas iš mūsų labai stipriai išgyvena jei artimas žmogus suserga sunkia liga. O kuomet liga yra „psichikos“ šį išgyvenimą dar labiau apsunkina tai, jog psichikos procesai dažnai atrodo nesuprantami, „nepavaldūs“ sveikam protui ir dėl to gąsdinantys. Tokiais atvejais visuomet rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus ir ne tik pacientui, bet ir jo / jos artimiesiems, kad kuo daugiau sužinotų apie artimą žmogų ištikusį sutrikimą, gydymo, reabilitacijos bei alternatyvios pagalbos metodus. Gydytojas ligonio šeimos narius informuoja apie ligonio sveikatą, ligos ypatumus, gydymo taktiką, palaikomojo – priešrecidyvinio gydymo būtinumą, bendravimo su ligoniu ypatumus. Šeimas konsultuoja, jei reikia – ir psichologas.
  
  
• Autogeninės relaksacijos. Tai vienas iš žinomiausių relaksacijos būdų, paprasčiau tariant, tai – savitaiga. Žmogus išklauso sakomas žodines formules ir kartoja jas pats sau. Užsiėmimą veda psichologas.
  
  Kuo naudinga relaksacija?
  
  
  • Padeda nusiraminti po didelio streso;
  • sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, pvz.: prieš viešą pasirodymą, egzaminus, varžybas, operaciją. Atsipalaidavęs žmogus gali labiau susitelkti nagrinėdamas problemą;
  • padeda greitai užmigti, lengvai pabusti, kai reikia. Miegas tampa vertingesnis;
  • trumpas poilsis. Atsipalaidavimas pašalina nedidelį nuovargį, padidina darbingumą;
  • padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu daugiau nuveikti įvairiose gyvenimo situacijose, lengviau pasiekti tikslą;
  • padeda geriau suprasti save: pažinti savo gerąsias ir blogąsias puses ir kartu suvokti savo galimybes bei tobulėti.
    
    
• Šviesos terapijos. Šviesos terapija (fototerapija) – tai gydymas intensyviu šviesos srautu, bioptrono lempomis. Seanso trukmė  po 0,5 val.  ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę. Didesnis efektas pasiekiamas tuomet, kai taikoma su kitomis terapijomis derinant kartu. Kurso trukmė 2–4 savaitės. Dažniausiai taikoma rytais, rečiau vakarais, bet ne vėliau kaip 20 val. Šviesos terapija taikoma depresijai, miego sutrikimams, bulimijai, adaptacijos sutrikimams, nerimo būklėms, taip pat depresijoms nėštumo, laktacijos metu gydyti. Šviesos terapija sukelia malonumo jausmą, nesukeldama šalutinių reiškinių.
  
  
• Dailės terapijos. Dailės terapija – tai sveikatos priežiūros veikla, kurią vykdo dailės terapeutas, naudojantis meną / meninę komunikaciją ir terapinius santykius kliento (individo ar grupės) psichinės, socialinės, fizinės sveikatos ir gerovės stiprinimui.

  Dailės terapija yra viena iš psichoterapijos formų, kur dailė ir jos kūriniai yra pirminis bendravimo būdas. Ji taikoma tiek suaugusiems, tiek vaikams ir paaugliams. Dailės terapija gali būti naudinga ne tik esant psichikos sutrikimams, bet ir susidūrus su sudėtingomis gyvenimo situacijomis, siekiant geresnio savęs pažinimo ir asmeninio augimo. Ši psichoterapijos forma gali būti taikoma tiek individualiai, tiek grupėse. Dailės terapijos užsiėmimas nėra dailės pamoka, čia niekas nevertina kūrinių estetinių savybių. Svarbiausia šiuose užsiėmimuose – patyrimas kuriant, kūrybos procesas, o ne kūrybos produkto profesionalumas. Tad dalyvaujant dailės terapijos užsiėmimuose gebėjimai piešti nėra būtini. Neretai reikšmingus išgyvenimus, mintis ir jausmus nelengva išreikšti žodžiais. Tuomet į pagalbą gali ateiti vaizdai – kuriant ranka nesąmoningai krypsta ir piešia tai, kas reikšminga ir svarbu. Vidinę būseną išreiškus vaizdu tampa lengviau ją apibūdinti žodžiais. Dailės terapija leidžia aiškiau ir brandžiau suprasti sunkumus, ieškoti konstruktyvių išeičių ir būdų juos spręsti.

  „Būti kūrybiškam – reiškia visą gyvenimą suvokti kaip gimimo procesą ir jokios savo gyvenimo dalies nepriimti kaip galutinės stadijos...“. E. Fromas 

• Judesio terapijos. Šokio judesio terapijos metodas – laisvas šokis ir judėjimas, kurio metu žmogus, šokdamas ir judėdamas, gali kūrybiškai įsitraukti į procesą, kuris išplečia jo emocinius, kognityvinius, socialinius ir fizinius sugebėjimus. Šis metodas grindžiamas principu, kad judėjimas atspindi mąstymo ir jausmų modelius. Jis leidžia išskleisti savąjį „AŠ“, pažinti save, savo ypatingas individualias savybes, išreikšti nuotaiką, jausmus, padeda pasąmonėje glūdinčius dalykus perkelti į sąmonės lygį.

  
  Šis metodas ypač veiksmingas, kai asmuo jaučia:
  
  • susikaupusią įtampą įvairiose kūno srityse;
  • susikaustymą ne tik kūne, bet ir mintyse, jausmuose;
  • nuolatinį nerimą, liūdesį, baimę, vienišumą;
  • bendravimo ar bendraamžių trūkumą;
  • egzistencinį vakuumą.

• Muzikos terapijos. Muzikos terapija – tai sveikatos priežiūros veikla, kurią vykdo kvalifikuotas muzikos terapeutas, padedantis žmonėms gerinti, palaikyti, atstatyti, stiprinti sveikatą (fizinę, psichinę). Tai terapeuto ir kliento ar klientų grupės bendradarbiavimas naudojant muziką bei susikuriančius tarpusavio santykius vardan kliento sveikatos ir jo gyvenimo kokybės gerinimo.

  Užsiėmimuose praktikuojama su kvėpavimu, balso improvizacijomis, kūno atpalaidavimu ir aktyvinimu, garsų tyrinėjimu, muzikavimu (improvizavimas, klausymas). Muzikinis pasiruošimas nėra būtinas.
  Pagrindinis dėmesys žmogaus asmeniniam tobulėjimui, savivertės stiprinimui, emocinės ir fizinės būklės gerinimui, resursų atradimams, kūrybiškumo skatinimui, skausmo palengvinimui, baimių ir traumuojančių išgyvenimų suvaldymams, bendravimo įgūdžių lavinimui, atsipalaidavimui.

• Bendravimo grupė. Bendravimo grupėje pacientai, turintys emocinių ir kognityvinių funkcijų sutrikimų, teigiamų ir neigiamų psichozės simptomų ir dėl to patiriantys daug bendravimo problemų, mokomi:
  • išklausyti ir suprasti kitą žmogų;
  • užmegzti kontaktą su nepažįstamais žmonėmis;
  • palaikyti pokalbį;
  • išlaikyti, gerinti jau esamus tarpusavio santykius saugioje ir palankioje aplinkoje;
  • koreguoti savo elgesį; sumažinti psichozės simptomų poveikį elgesiui;
  • spręsti kylančias konfliktines situacijas ar problemas.

  
  Ši veikla skirta asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, bei šiuo metu besigydantiems stacionare, kurie nori geriau pažinti save bei kitus, bendraudami tarpusavyje ir spręsdami problemines situacijas. Siekiant ugdyti pasitikėjimą savimi, norint susirasti draugų, rekomenduojama dalyvauti bendravimo grupėse, išsiaiškinti savo galimybes ir siekius.

• Veiklos planavimo grupė. Užduočių grupė skirta pacientams stiprinti pasitikėjimą savarankiškai atliekant mažas užduotėles. Dažnai pacientai, veikiami ligos praranda poreikį ir galimybes elementariai asmens higienai, dienos struktūros planavimui ar kitiems turėtiems įgūdžiams. Šio užsiėmimo metu pacientai galės įvertinti su kokiomis problemomis susiduria kasdienėje veikloje. Išsikels individualias užduotis, už kurias bus atsakingi ir sėkmingai įvykdę užduotis galės pasidalinti grupėje, tuo stiprindami savo pasitikėjimą (suvokimą „aš galiu“).
  
  
• Kompiuterinio raštingumo mokymas. Daugumai pacientų dažnai iškyla įvairių klausimų, susijusių su kompiuteriu, jo privalumais: pavyzdžiui, kaip susirasti darbą internetu, užsiregistruoti pas gydytoją elektroniniu būdu, sukurti asmeninį elektroninį paštą, parašyti laišką bei išmokti dirbti savarankiškai kompiuteriu ir pan. Psichiatrijos dienos stacionare pacientai mokomi kompiuterinio raštingumo pradmenų.
  
  
• Psichoedukacijos.
• Filmų terapijos. 
• Socialinių įgūdžių lavinimo grupė. 
• Rašymo terapijos.
• Emocijų pažinimo grupė.
• Užduočių grupė.
• Mitybos planavimo grupė.

Mokamos paslaugos teikiamos, jei:

• pacientas neturi socialinio draudimo;
• pacientas draustas privalomuoju sveikatos draudimu, bet Poliklinika yra išnaudojusi lėšas, numatytas sutartyje su teritorine ligonių kasa.