PASLAUGOS

IEŠKANTIEMS INFORMACIJOS

CENTRAI, SKYRIAI, KLINIKOS

STUKTŪRA, KONTAKTAI

 
 
 
Kontraindikacijos vakcinai
 
 
 
 


Kontraindikacijos vakcinai

Pagrindinė kontraindikacija vakcinai – jautrumas bent vienam iš jos komponentų.
Vakcina gali būti pavojinga. Tuomet negalima skirti gyvų vakcinų (geriamosios poliomielito, tymų, raudonukės, kiaulytės, geltonosios karštligės, vidurių šiltinės ir BCG) :

– sergant agamaglobulinemija ar esant imunodeficitui (AIDS, sisteminė terapija steroidais daugiau nei 20 mg/p., priešvėžinė chemoterapija);

– generalizuota alergija kaip atsakas po vakcinacijos yra kontraindikacija tolesniam skiepijimui šia vakcina. Jei abejojama dėl galimos alergijos, į odą reikia suleisti 0,1 ml vakcinos. Pilnas kursas tęsiamas tuomet, kai nėra nei vietinių, nei bendrinių reakcijų;

– alergija ovalbuminui pasitaiko retai, bet yra kontraindikacija vakcinacijai nuo geltonosios karštligės, gripo, kiaulytės ir tymų.
Reliatyvios kontraindikacijos yra laikinos ir susijusios su galimu vakcinos neefektyvumu, tai:

– terapija gamaglobulinu;

– ūmi infekcija su karščiavimu;

– nėštumas;

– ūmi odos ir respiracinė alergija.

Šios būklės yra kontraindikacija tik „gyvoms“ vakcinoms, bet neturi įtakos geltonosios karštligės vakcinai (išskyrus pirmuosius tris nėštumo mėnesius). Vakcinos turėtų būti skiriamos vėliau norint užtikrinti jų efektyvumą.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, turinčiose griežtą ir reiklią skiepų politiką, esant kontraindikacijoms pacientui duodami du sertifikatai:
viena kopija (konfidenciali, adresuota paciento šeimos gydytojui) dedama į voką, kur nurodomos priežastys neskiepyti,
kita siunčiama į šalies Visuomenės sveikatos centrą, kur nurodoma, jog yra kontraindikacija vakcinacijai (pvz, geltonajai karštligei) ir tęstinumas.
Šis kontraindikacijos sertifikatas nėra absoliuti garantija tranzitui, kai kuriose šalyse šis dokumentas gali ir negalioti.
Dauguma kontraindikacijų vakcinai buvo moksliškai nepagrįstos ir šiuo metu laikomos klaidingomis.
Tai:
– lengva infekcijos forma su subfebriliu karščiavimu;

– antibakterinė chemoterapija;

– mažų dozių steroidų vartojimas (<20 mg/p.);

– bloga mityba, hipotrofija;

– neprogresuojanti encefalopatija;

– kontroliuojama epilepsija;

– inkstų ligos;

– vyresnis amžius (vyresnis amžius šiuo metu yra aiški indikacija vakcinacijai, ypač nuo stabligės, poliomielito ar difterijos).

 
 
 
  Grįžti atgal