|
Difterija
Difteriją sukelia Corynebacterium diphteriae. Infekcijos šaltinis – žmogus, kuris sukėlėją perduoda oro lašeliniu būdu ar kontakto metu per pažeistą odą ar gleivines.
Ši liga yra plačiai paplitusi tropikų šalyse dėl neišplėtoto skiepijimo ir pastebimai aptinkama ir Europoje.
Keliautojai, galintys užsikrėsti difterija, neturi imuniteto šiai ligai. Dažniausiai tai vyresni nei 40 metų amžiaus asmenys. Prancūzijoje atliktoje studijoje nustatyta, jog imunitetas šiai infekcijai mažėja nuo 95 proc. 15–24 metų amžiaus grupėje iki 46 proc. 40–95 metų amžiaus grupėje ir 33 proc. 65 metų amžiaus grupėje.
Kadangi ne visa populiacija įgauna imunitetą, todėl ir esti lokalūs difterijos protrūkiai Europoje, kurių šaltinis gali būti endeminės sritys tropikuose.
Vakcina nuo difterijos
Difterija suserga nevakcinuoti ar netinkamai vakcinuoti asmenys.
Po pagrindinio vakcinacijos kurso (difterijos skiepų pagal bazinį skiepų kalendorių iki 16 metų amžiaus), suaugusiam asmeniui yra rekomenduojamos vienkartinės vakcinos injekcijos kas 10 metų. Kadangi tai retai daroma, aišku, kodėl suaugusiesiems serume krenta apsaugančių antikūnų lygis.
Rytų Europoje nuo 1990 m. pastebimai padaugėjo difterijos atvejų, todėl PSO rekomendavo papildomai 1 kartą suleisti difterijos vakcinos tiems, kurie prieš 10 metų gavo paskutinę vakcinos dozę.
Naujai vakcinuojamiems suaugusiesiems rekomenduojama schema: dvi ar trys vakcinos dozės skiriamos bent 4 savaičių intervalu, o ketvirtoji dozė suleidžiama bent po 6 mėnesių.
Dabartinė vakcina – papildoma difterijos dozė kartu su stabligės toksinu (dT vakcina).
dT-IPV vakcina, į kurios sudėtį įeina ir trivalentė inaktyvuota poliomielito vakcina, paplitusi kai kuriose šalyse.
|
Informacija +370 5 251 4058
Grįžti atgal