|
Per pastarąjį dešimtmetį kelionių medicina iš mažai žinomos prevencinės medicinos srities, sukurtos kelių atsidavusių šiam darbui gydytojų praktikų, išsivystė į visiškai sukomplektuotą medicinos specialybę, besirūpinančią tarptautinio keliautojo sveikata.
1991 m. Atlantoje, Džordžijos valstijoje, įkurta Kelionių medicinos tarptautinė draugija. Tuomet kelionių medicina įsiskverbė į klinikinės medicinos praktikos pagrindinę srovę ir supažindino mokslą su naujai susikūrusia medicinos sritimi.
Pagrindinės rekomendacijos tarptautiniam keliautojui – rizikos susirgti kažkuria liga įvertinimas. Šis įvertinimas – keliautojo žinios (žinios apie sveikatos būklę, imunizacijos istorija, baimės, finansai), kelionė (kelionės maršrutas, pobūdis, kelionės tikslas, trukmė ir t.t.) bei su kelionėmis susijusių infekcijų epidemiologija, kiti sveikatai gresiantys pavojai. Pirmiausiai dėmesys turi būti kreipiamas į prieš kelionę duodamus patarimus, bet gydytojai praktikai turi būti pasirengę suteikti pagalbą grįžusiam keliautojui.
Lietuvoje keliautojų sveikatos problemomis rūpinasi šeimos gydytojai, konsultuoja gydytojai infektologai. Šiame straipsnyje bus apžvelgta tik infekcinė patologija, kurios galima išvengti
laiku pasiskiepijus.
|
Skiepai nuo raupų
nėra privalomi jau daugiau 10 metų ir
skiepų sertifikatų nėra reikalaujama.
Vakcinacija nuo meningokokinės infekcijos yra privaloma piligrimams, keliaujantiems į Meką (PSO, 1991). Vakcinacija nuo GD priklauso nuo šalies apsisprendimo.
Privalomi skiepai (kartu su kitais skiepais) turi būti nurodyti tarptautiniame skiepų sertifikate.
|
Dr.Virginija Mačionienė
VšĮ Centro poliklinikos infekcinių ligų gydytoja
|
Informacija +370 5 251 4058
Grįžti atgal